Kokie yra įprasti varžtų paviršiaus apdorojimo procesai?

Kaip pagrindiniai jungiamųjų ir tvirtinimo mazgų komponentai, paviršiaus apdorojimas varžtaine tik turi įtakos jų išvaizdai, bet ir turi lemiamą reikšmę jų tarnavimo laikui bei bendram veikimui. Taikant tinkamą paviršiaus apdorojimo metodą galima efektyviai pagerinti varžtų atsparumą korozijai, atsparumą dilimui ir nuovargio stiprumą, taip pailginant jų tarnavimo laiką ir užtikrinant stabilų bei patikimą įrangos veikimą. Toliau išnagrinėsime kelis įprastus varžtų paviršiaus apdorojimo būdus, išanalizuosime jų skirtumus ir nustatysime, kuris metodas suteikia geriausią rūdžių prevencijos efektą.

1. Cinkavimas

1.1 Įvadas

Cinkavimas yra dažniausiai naudojamas varžtų paviršiaus apdorojimas. Jo principas yra sudaryti apsauginį cinko sluoksnį ant varžto paviršiaus, kad būtų padidintas atsparumas korozijai ir pagerinta išvaizda. Cinkavimas daugiausia skirstomas į dvi kategorijas: karštąjį-galvanizavimą ir šaltąjį (elektrocinkavimą).

Karštas -cinkavimas: varžtai panardinami į išlydytą cinką, todėl susidaro gana storas cinko sluoksnis (paprastai 10-60 mikronų), kurio paviršius yra tolygiai grubus. Jis pasižymi stipriomis apsauginėmis savybėmis ir tinka lauke, didelės drėgmės aplinkoje ir progoms, kurioms reikalingas ilgas tarnavimo laikas.

Elektrogalvanizavimas: ant varžto paviršiaus elektrolizės būdu nusodinamas plonas cinko sluoksnis (paprastai 5-15 mikronų). Jis pasižymi mažomis sąnaudomis ir gera išvaizda, todėl tinka naudoti sausoje patalpoje ir šviesos apsaugos scenarijuose, kuriems taikomi maži atsparumo korozijai reikalavimai.

1.2 Naudojimo apribojimai

Tikėtina, kad vandenilio trapumas įvyks, jei elektrocinkavimo metu vandenilio pašalinimas yra nebaigtas. Maži -dydžio varžtai (M2,5 ir mažesni) turi didesnę lūžimo riziką. Elektrocinkuoti varžtai be veiksmingo vandenilio reljefo vargu ar gali atitikti 10.9 ir aukštesnės klasės stiprumo standartus, todėl juos reikia naudoti atsargiai esant didelio stiprumo jungtims.

1.3 Procesas

Konkretus proceso eiga yra: Riebalų šalinimas - Valymas - Silpnas rūgšties aktyvinimas - Elektrogalvanizavimas - Valymas - Pasyvavimas - Valymas - Džiovinimas.

1.4 Atsparumas korozijai

Elektrocinkuoti varžtai yra balto cinko, mėlyno-balto cinko, spalvoto cinko ir juodo cinko. Spalvų skirtumas atsiranda dėl skirtingų pasyvavimo procesų po cinkavimo; skirtingi pasyvavimo sprendimai sudaro įvairių spalvų pasyvavimo plėveles. Atsparumo korozijai reitingas yra toks: juodas cinkas > spalvotas cinkas > mėlynas-baltas cinkas > baltas cinkas.

2. Nikeliavimas

2.1 Įvadas

Nikeliavimas yra procesas, kurio metu ant metalinio paviršiaus nusodinamas nikelio sluoksnis naudojant specialias technologijas, siekiant pagerinti visapusį varžtų veikimą, įskaitant atsparumą korozijai, kietumą ir išvaizdą. Jis daugiausia skirstomas į dvi kategorijas: elektrolitinį nikeliavimą ir beelektrinį nikeliavimą.

Elektrolitinis nikelio padengimas: nikelio jonai nusėda ant varžto paviršiaus, kad elektrocheminiu būdu susidarytų nikelio sluoksnis.

Beelektrinis nikelio padengimas (taip pat žinomas kaip autokatalizinis nikeliavimas): tam tikromis sąlygomis nikelio jonai vandeniniame tirpale redukuojami reduktoriumi ir nusėda ant varžto paviršiaus, kad susidarytų danga.

2.2 Dangos charakteristikos

Beelektrinis nikeliavimas: turi puikų dangos storio vienodumą, išvengiant elektrolitinio nikelio storio kitimo dėl netolygaus srovės pasiskirstymo. Jis tinka sudėtingų formų, gilių skylių ar tikslumo reikalavimų varžtams apdoroti.

Elektrolitinis nikeliavimas: turi puikią kristalinę struktūrą ir puikias poliravimo savybes. Po poliravimo jis gali atrodyti kaip veidrodis{1}}, todėl dažnai naudojamas scenarijuose, kuriems keliami dideli dekoratyvinės išvaizdos reikalavimai.

2.3 Aplinkos ir kaštų charakteristikos

Beelektrinis nikeliavimas: naudojami specialūs cheminiai priedai, nesukuriantys akivaizdžių kenksmingų medžiagų ir užtikrinantys didesnį ekologiškumą. Tačiau dengimo sprendimo priežiūros sąnaudos yra gana didelės, todėl jis labiau tinka mažoms -partijoms arba sudėtingų struktūrų ruošiniams.

Elektrolitinis nikeliavimas: turi paprastą įrangos konfigūraciją, brandų proceso srautą ir aukštą gamybos efektyvumą, tinka masiniam perdirbimui. Tačiau galvanizavimo procese susidaro nuotekos, kuriose yra sunkiųjų metalų, todėl reikalinga pagalbinė aplinkos valymo įranga.

3. Juodojo oksido apdorojimas

Apdorojimas juoduoju oksidu (taip pat žinomas kaip mėlynavimas arba oksidavimas) yra plačiai naudojamas dėl mažos kainos ir paprasto veikimo. Tai procesas, kurio metu cheminių reakcijų metu ant metalo paviršiaus susidaro juodo oksido plėvelė (daugiausia sudaryta iš geležies oksido, Fe₃O₄). Įprasti tipai apima:

3.1 Aukštos temperatūros{1}}Šarminis juodasis oksidas (tradicinis procesas)

Principas: Geležis reaguoja su oksidatoriais šarminiame tirpale (daugiausia sudarytame iš natrio hidroksido ir natrio nitrito) 135–150 laipsnių temperatūroje, kad susidarytų tanki juodo oksido plėvelė.

Privalumai: paprasta įranga, maža kaina ir didelis apdorojimo efektyvumas.

Trūkumai: Apdorojimo tirpale yra kenksmingų komponentų, tokių kaip natrio nitritas, dėl ko susidaro didelis aplinkos spaudimas. Po apdorojimo juoduoju oksidu reikia atlikti po-apdorojimą, pvz., muilinimą ir panardinimą į aliejų, kad būtų žymiai pagerinta apsauga nuo rūdžių.

3.2 Kambario-temperatūra cheminis juodasis oksidas

Principas: redokso reakcijos metu ant varžto paviršiaus susidaro juoda plėvelė, naudojant kambario{0}}juodinimo priemonę, kurioje yra vario, seleno, sieros ir kitų komponentų.

Charakteristikos: Žema apdorojimo temperatūra ir greitas greitis, tinka scenarijams, kuriems reikalingas greitas apdorojimas. Tačiau plėvelės sluoksnis yra plonas (dažniausiai 0,5–1,5 mikrono), o jo rūdžių prevencinis poveikis yra ribotas, kai naudojamas vienas, todėl reikia atitinkamo alyvos panardinimo sandarinimo.

4. Dacromet gydymas

Apdorojant Dacromet, varžto paviršius padengiamas danga, kurią daugiausia sudaro cinko milteliai, aliuminio milteliai, chromatas (aplinkai nekenksmingos formulės yra be chromo) ir dejonizuotas vanduo panardinant arba purškiant, o po to kepama 180{2}}250 laipsnių temperatūroje, kad susidarytų tanki cinko -oksido aliuminio plėvelė. Šis procesas nereikalauja ėsdinimo, taip išvengiant vandenilio trapumo, ir ypač tinka didelio stiprumo{6}}varžtams. Išvaizda dažniausiai yra sidabriškai-pilka arba sidabriškai balta.

Pagrindinės charakteristikos

Puikus atsparumas korozijai: Nors dangos storis yra tik 4-8 ​​mikronai, jos rūdžių prevencija yra 7-10 kartų didesnė nei tradicinio galvanizavimo. Neutralios druskos purškimo bandymas gali pasiekti 1200 valandų be raudonų rūdžių.

Atsparumas aukštai-temperatūrai: gali atlaikyti aukštą-temperatūros aplinką, žemesnę nei 300 laipsnių, todėl tinka varžtams, naudojamiems aukštos-temperatūros komponentuose, pvz., varikliuose ir išmetimo vamzdžiuose.

Ekologiškumas: Aplinkai nekenksmingas Dacromet neturi šešiavalenčio chromo ir neišleidžia nuotekų ar išmetamųjų dujų, atitinkantis aplinkosaugos standartus.

Mechaninės savybės: Danga pasižymi dideliu kietumu (HV 300-500), yra atsparesnė dilimui nei galvanizuoti sluoksniai ir stipriai sukimba, todėl gali prasiskverbti į sudėtingas struktūras, tokias kaip gilios skylės ir tarpai.

Nėra vandenilio trapumo pavojaus: nereikalauja ėsdinimo ar elektrolizės procesų, pašalinant vandenilio trapumą. Jis ypač tinka įtemptiems komponentams, pvz., spyruoklėms ir didelio stiprumo{1}}varžtams.

Įprastų paviršiaus apdorojimo procesų rūdžių prevencijos galimybių, pranašumų ir trūkumų santrauka

Rūdžių prevencijos gebėjimų reitingas (remiantis neutralaus druskos purškimo testu)

Dacromet > Elektroforetinis juodas > Cinkavimas (karštas{0}} cinkavimas > elektrocinkavimas) > Nikeliavimas > Juodasis oksidas / fosfatavimas

Pastaba: Nerūdijančio plieno gebėjimas apsaugoti nuo rūdžių atsiranda dėl pačios jo medžiagos (kurioje yra tokių elementų kaip chromas ir nikelis), o ne paviršiaus apdorojimo procesai, todėl jis neįtrauktas į reitingą. Jei nerūdijantis plienas bus derinamas su paviršiaus apdorojimu (pvz., pasyvavimu), jo apsauga nuo rūdžių dar labiau pagerės.

Pagrindiniai palyginimo taškai

„Dacromet“: geriausia apsauga nuo rūdžių, nėra vandenilio trapumo, atsparumas aukštai{0}}temperatūrai, tačiau santykinai didelė kaina ir vienodos spalvos išvaizda.

Cinkavimas: nedidelė kaina, įvairios išvaizdos galimybės. Karštas-cinkavimas geriau apsaugo nuo rūdžių nei elektrocinkavimas, tačiau elektrocinkavimas kelia vandenilio trapumo pavojų.

Nikeliavimas: geras dekoratyvinis efektas ir didelis kietumas, tinka tiksliems arba dekoratyviniams varžtams, pasižymi vidutine apsauga nuo rūdžių.

Juodasis oksidas: Mažiausia kaina ir paprastas valdymas, tačiau silpna apsauga nuo rūdžių, todėl reikalingas po-apdorojimas, tinka mažos-kainos ir trumpalaikės{2}}apsaugos scenarijus.

Ar norėtumėte, kad sutvarkyčiau aįprastų varžtų paviršiaus apdorojimo procesų lyginamoji lentelė, apimančius pagrindinius rodiklius, tokius kaip atsparumas korozijai, kaina, taikomi scenarijai ir atsargumo priemonės, kad būtų galima greitai sužinoti ir pasirinkti?